|
|
Leidinys pamario krašto kultūrai | |
2010 birželio 8d. Nr. 9 (105) |
|
|
GĖLĖS |
|
Birutė Morkevičienė
1. Lubinai
Lubinų žvakės Rymo prie kelio, Kiek daug, kiek daug Mėlynų akelių.
Kalno papėdė Žydi rausvai. Ir čia, ir ten- Tie patys lubinai.
Švyti prieš saulę Jūra spalvų- Gal tik pavasarį Čia taip gražu.
Vėjas sėklelę Neša toli. Savęs dalelę Pasės pakely.
2. ALYVOS
Kaime po langu Žydi alyvos. Dar jos nedrąsios, Dar sarmatlyvos.
Bijo šalnų ir Šiaurės vėjų, Šiemet kaip pernai Dar nežydėjo.
Žiedą po žiedo Skinam visi,- Laimės vis ieškom- Seni ir jauni.
Tikim tais burtais Vaikystės savos, O gal ir gegutė Laimę iškūkuos.
RŪTA
Labiausiai reikalinga Tu esi. Jaunuosios nuometą Puoši.
Tu šventės atributas Nuostabus. Gražesnio už tave Nebus.
----- - --- -----
Rūta, rūtele, Rūta žalia, Skamba šis žodis Kaip nuostabi daina.
Žiedeliais savo Geltonais, mažais Iškėlusi galvą Nustebus dairais.
Gal reikalinga Būsi kam? Gal dideliem, O gal vaikam?
Įspėju, būkite Atsargūs- Po to kitokie Gali būti dangūs: Skaudės, perštės Ir niekas nepadės.
4. KALIJA
Tu tokia išdidi, Tarsi nuotaka Šventės dieną Baltą galvą keli.
Baltai ramunės, Chrizantemos žydi. Galbūt slapčia Tu joms pavydi.
Bet tavo žiedas Nuostabus. Gražiai jis švyti Pro žalius lapus.
Pradžioj jis Skleidžias pamažu, Vėliau jis žydi Daug ilgų dienų.
Iškėlęs baltą galvą Išdidžiai Verti žiūrėti
Pavydžiai.
5. PAKALNUČIŲ ŠALIS
Taip seniai joje nebuvau. Gal tik prieš 50 metų. Pirmą kartą į ją patekau Ant pirmų vaikiškų ratų.
Kvapą nuostabų vis tik menu... Ir daugybę balčiausių varpelių... Atsiklaupusi ant vaikiškų kelių Tada nenuleidau nuo jų akelių.
Vėliau ten vaikščiojau vėlei, Dovanojau jas mamai ir tėčiui. Mokytojai pirmai nešiau, Savo klasę pakalnučių žiedeliais puošiau.
Kai skambutis mokykloj skambėjo Paskutinis graudžiai dzin-di- lin. Pakalnučių varpeliai aidėjo Pasilik su manim... 2007-04-08
6. HIACINTAS
Iš kur tas aromatas nuostabus? Jis papuošė visus namus. Žiūrėk- gėlė kokia puošni, Ja džiaugiamės visi.
Hiacintą draugė dovanojo. Tada aš pirmą kartą jį mačiau. Po daugel metų pagalvoju, Širdy man daros daug lengviau.
Daug kartų šitą gėlę dovanojau. Daug kartų ją pati gavau. Tačiau kai pirmą kartą dovanojo... Tą įspūdį lig šiol širdy laikau...
Linkiu ir jums patirti tokį jausmą, Linkiu kitam suteikti mažą džiaugsmą. Dėl to pasauly laimės bus daugiau, O gal ir skausmo, rūpesčių mažiau. 2007-04-08
7. ŽIBUTĖ
Tu tokia trapi, tu tokia šviesi, Tu esi žibutė. Žybsi tarp lapelių Mėlyna galvutė.
Dar taip trūksta žalumos, Dar ir šilumos mažai, O tu iš po žiemos Anksčiausiai prabudai.
Pradžiugini ir papuoši Šventų Velykų stalą, Žibute mėlynake, Puikiausia tu gėlele.
Vienos tavęs- mažai. Būry- gražiai atrodai. Tu būk ir džiuginki visus, Nes mums neatsibodai.
8. ŠALPUSNIS
Jau sniego nebėra, Ir saulė skaisčiai šypso, Už lango pavasario diena, Atverkim saulei langus.
Pavasario tau scerco gros Šalpusnio pirmas žiedas- Suteiks stiprybės ir vilties Mažytis saulės žiedas.
Tu papuoši pelkėtą kelią, Tu papuoši akis. Palieki šilumos dalelę, Stiprybės suteiki, vilties.
9. RUGIAGĖLĖ
Plaukia rugiai prie kelio, Jūra jų gili, plati. Mėlynos rugiagėlių galvelės Žydi lauko pakrašty.
Žybsi tarsi akys, Mirksi jos lengvai. Mėlyna ir mėlyna, Kur tik užmatai.
10. BIJŪNAS
Po langu pražydo bijūnas- Žiedai dideli ir balti. Man jie labiausiai patinka, Kai žiūriu iš arti.
Kartą pražydo jis rudenį... Mažas stebuklas gamtos. Visko gyvenime būna, Gal jis dar pasikartos.
Kvapą skleidžia malonų, Kviečia prieiti arčiau. Ateikit, ateikit, Aš jį jau mačiau.
11. VANDENS LELIJA
Tarp meldų tavo namai, Puiki gamtos viešpatija. Vanduo - kiek tik užmatai, Sapnuos galbūt gražiau tiktai.
Gracingai plauko žiedas Pažadintas aušros, Kiekvieno džiugins akį Iki vakaro vėsos.
Vandens kaimynių draugėj Labiausiai išdidi, Jai reikia vien tik saulės, Plaukyt žydrajam vandeny.
12. PURIENA
Tave glosto pavasario saulė, Tave glosto žmonių šypsena. Tu iš tolo taip švyti, Tu- gražiausia laukų puošmena.
Su vilkdalgiais gražiai jūs derat. Spalvų kontrastas nuostabus. Kai jūs abu pražystate- Atrodo, kad žemėje dangus.
Gamta pati stebuklus kuria, Žmogaus dalia tik džiaugtis jais. Išeikite pavasarį, kai saulėta, Ir pasivaikščiokite žaliaisiais pabaliais.
Šiukštu, laukų gėlių neskinkit, Gražiausios jos gamtoj. Ir niekada nenusiminkit, Ir džiaukitės, kad buvot pasakoj.
13. RAMUNĖ
Išbėgau į vasaros pievą Baltuoja ramunių šimtai. Skinsiu, pinsiu vainiką ne vieną. Koks grožis! Ar tu nematai?
Per vasarą puošusi pievą Rudenį liks ji viena. Išburs dar ji laimę ne vieną- Tokia jau jos dalia.
Mažytė galvelė pavydi Žiedo baltesnio sesers, Bet mums juk labiau prie Širdies lauko ramunė rudens.
Mėgstam užjausti silpnesnį, Mėgstam būti geri. Ir gerai, kad nenešiojam To, kas bloga, širdy.
14. ASTRA
Rudenį ji žydi, Paukščiams ji pavydi- Kelio ilgo ir draugų- Rudenį čia nuobodu.
Teikia džiaugsmą kiekvienam: Dideliam ir dar mažam. Tai gėlė labai graži- Įspūdinga, nuostabi.
Kol šalna jos nepalies, Ji gražiai gražiai žydės. Su jurginais ji draugaus Kol jos niekas nenulauš.
15. TULPĖ
Tulpė kantri gėlelė. Ilgai gulėjusi žemelėj Pavasarį iškels galvelę- Sveiki- aš pareinu.
Taip noris būti su jumis, Rausvu žiedu sušildyt. Pranešt- pavasaris jau čia, Šilta rasa suvilgyt.
Raudonų tulpių jūra Vilnija laukuose, Mergaitės vėjavaikės Nešioja plaukuose.
Geriausios jos narcizų draugės, Pražysta tuo pačiu metu, Raudonos, baltos ir geltonos Gracingos tarsi šventosios madonos.
16. NAŠLAITĖ
Graudus tavo vardas, Graudi tu pati. Tavo mažas žiedelis Tarsi skausmas širdy.
Puoši tu kiemelį, Puoši tu kapelį. Iškėlusi mažą žiedelį Labai išdidi esi.
Nelengva būt maža, Nelengva būti paprasta, Bet tu pavasario gėlė, Todėl ir mylima esi.
17. PIENĖ
Tarsi geltoni viščiukai Pabiro pienės po pievą, Aplenkė akmenį, aplenkė ievą, Džiaugėsi visą dieną.
Geltonos jų galvelės Skaniai medum pakvimpa, Todėl ir darbščiosios bitelės Kaip musės prie jų limpa.
Vakaras vėlus ateis, Jų galvelės susiskleis. Bet kai saulė patekės, Jų saulelės pražydės.
Pievoje braidys mergaitės, Švysčios saulėj kepuraitės. Pins vainikus nuostabius,
Jais papuoš visus namus. |
||
"Šilainės sodas" © 2010 m.