|
|
Leidinys pamario krašto kultūrai | |
2010 liepos 14d. Nr. 11 (107) |
|
|
Garbingas paveldas - Klaipėdos krašto liuteroniškos kapinaitės |
|
Regina Meškauskienė
Kaip apsaugoti Klaipėdos krašto liuteroniškas kapinaites nuo sunykimo? Kaip jas išsaugoti, kad nenaikintų ir laikas, ir žmonės? Toks klausimas dažnai kyla ne tik mums, kraštotyrininkams, bet ir mokslininkams lankantis senosiose šio krašto amžinojo poilsio vietose. Žinome, kad kiekviena seniūnija kasmet gauna lėšų kapinaičių tvarkymui, tačiau ne visose jose tai daroma. Nors jos, kaip kultūros vertybės, yra saugomos valstybės, pasitaiko, kad jas nuniokoja piktavaliai, ir metaliniai kryžiai, turintys istorinę vertę, atsiduria metalo laužo supirktuvėse. Dėl priežiūros stokos kapinės yra visai apleistos, tad dilgėlynuose esantys kryžiai daugeliui atrodo kaip nereikalingas metalo laužas. Štai čia paveldo pažinimo sklaida ir atgaivinimas turėtų pasireikšti visa jėga.
2009 balandžio mėn. Klaipėdos Etnokultūros centre buvo surengta konferencija, kurioje pristatytas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto projektas Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai (pradėtas 2006 m., projekto vadovė dr. Silva Pocytė). Mokslinės ekspedicijos metu buvo fiksuojamos ir registruojamos Klaipėdos krašto kapinės. Įgyvendinant šį projektą buvo suformuota metodinė, mokslinė bazė tolesnėms paveldo studijoms. Tuomet konferencijoje pranešimus skaitė: dr.Silva Pocytė (istorikė), doc.dr. Arūnas Baublys (teologas), prof.dr. Rimantas Sliužinskas (etnologas), dr. Asta Balčiūnienė (filologė). Šiais metais Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas tęsia Klaipėdos krašto konfesinio, kultūrinio ir kalbinio paveldo fiksavimo ir tyrimo ekspedicijas Klaipėdos krašte. Šį konfesinio paveldo fiksavimo ir tyrimo ekspedicijų projektą šiais metais iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Klaipėdos universiteto mokslininkai istorikė dr. S.Pocytė, literatūrologė dr. Žavinta Sidabraitė, teologas dr. Arūnas Baublys ir etnografas prof. dr. Rimantas Sliužinskas ištyrinėjo daug Klaipėdos rajono senųjų kapinaičių. Vykdydami projektą mokslininkai pasuko į Pagėgių savivaldybės Vėžininkų ir Sokaičių senąsias kapines. Liepos 2 d. Sokaičiuose buvo suorganizuota praktinė kapinių apžiūros ir fiksavimo diena, į kurią buvo kviesti Klaipėdos krašto mokyklų atstovai. Ekspedicijoje dalyvavo tik Juknaičių pagrindinės mokyklos mokytoja Zoja Jurkuvienė, Šilutės I gimnazijos dailės mokytoja Kristina Blankaitė, Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė Regina Meškauskienė. Kartu su Kultūros paveldo departamento vyr. specialistėmis Nijole Narbutaite, Audrone Vyšniauskiene, Klaipėdos universiteto docente Arūne Arbušauskaite, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju Rimantu Sliužinsku, šio instituto direktore S.Pocyte, universiteto studentais bei Dovilų etninės kultūros centro darbuotojais nuvykome į Pagėgių savivaldybės Sokaičių kaimo senąsias evangelikų liuteronų kapinaites. Darbo pradžioje buvo aptarti esami kapinaičių fiksavimo šablonai, kuriuos paruošė Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir Klaipėdos universitetas. Mokslo darbuotoja A.Vyšniauskienė kalbėjo apie tai, kad kapines saugo Žmonių palaikų laidojimo bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymai. Todėl yra galimybė Klaipėdos krašto senąsias kapinaites įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Kuo greičiau tai bus padaryta, tuo daugiau išliks kapinaičių, nes draudžiama naikinti tik kultūros paveldo objektais pripažintas kapines. Taigi toms kapinėms, kurios neįtrauktos į registrą, kyla reali grėsmė.
Po trumpo instruktažo kibome į darbą. Dalyviai
ginkluoti žolės žirklėmis, šepečiais, liniuotėmis ir fotoaparatais pradėjo
darbą. Vadovaudamiesi pateiktais šablonais matavo, fotografavo, nurašinėjo
esamas epitafijas nuo paminklų. Pastebėjome, kad kryžiai buvo gaminami Šilutės
ir Klaipėdos kalvių, tačiau turtingesnieji gabendavo juos ir iš garsių Tilžės ir
Karaliaučiaus liejyklų. Pargabentus kryžius vietoje surinkdavo dvarų ir
dirbtuvių kalviai bei meistrai. Todėl labai svarbu užfiksuoti, kas vieno ar kito
kryžiaus autorius, kur jis pagamintas. Žinoma, autoriai buvo pažymėti ne ant
visų kryžių ar metalinių tvorelių. Tuo metu buvo paplitę kaltiniai ir lieti
metaliniai kryžiai. Jie statyti ant aukštesnio tašyto akmens pjedestalo, kai
kurie įleisti į žemę. Centre įrašai. Ekspedicijos metu rasta ir pilko akmens
antkapių, kur buvo tvirtinamos ovalios ar keturkampės baltos ar juodos emalės
plokštės apie mirusiuosius ir palaidojimo datas. Deja, jų išlikę labai mažai, o
dažnose kapinaitėse ir visai neaptikta. Ant liuteroniškų kryžių, skirtingai nei ant katalikiškų, nekabinamas nukryžiuotas Kristus, nes jo mirtis negretinama su žmogaus mirtimi.
Evangelikų liuteronų kapinės - archyvas po atviru dangumi. Jų įrašuose atsispindi žmogaus nuoširdus tikėjimas, pastanga išlaikyti gimtąją kalbą ir pagarba valstybei, kurioje gyvena. Kapų įrašuose nurodytos labai tikslios gimimo ir mirties datos (ne tik metai, bet ir mėnuo, diena). Juose atsispindi krašto daugiakalbiškumas sakė mokslininkė S.Pocytė.
Tačiau visas šis turtas negailestingai nyksta ir yra naikinamas, todėl reikia sutelktai ir koordinuotai kaupti duomenų bazę. Todėl nutarta tęsti projektą, kviesti nevyriausybines organizacijas bei savanorius į šį darbą. Būtina į šią veiklą įjungti besidominančius savo krašto praeitimi moksleivius. Jie gali nemažai nuveikti sudarant duomenų bazę. Gražių pavyzdžių darbo su jaunimu yra jau nemažai. Šilutės senąsias evangelikų liuteronų kapinaites prižiūri ir tvarko I gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojos Aldonos Petrošienės, dailės mokytoja Kristina Blankaitė užfiksavo šių kapinaičių epitafijas, visas nufotografavo, Juknaičių pagrindinės mokyklos mokytoja Z.Jurkuvienė su jaunaisiais kraštotyrininkais turi surinkusi visų Juknaičiuose esančių kapinaičių įrašus ir nuotraukas, Šilutės kraštotyros draugijos nariai ne kartą vyko į kapinaites ir fiksavo jas, Klaipėdos universiteto teologijos katedros III kurso studentai, kartu su dėstytoju kunigu Remigijumi Šemekliu vyko tvarkyti apleistas kapines Klaipėdos rajone. Tačiau norint, kad jos patektų į duomenų bazę, reikia viską atlikti pagal pasirinktus šablonus. Darbas kruopštus ir ilgas. Todėl apie kapinaičių būklės fiksavimo darbą planuojama rengti seminarus mokykloms, nevyriausybinėms organizacijoms.
Svarbiausi darbai - sutvarkyti apsaugos teisinę bazę, sukurti aiškią kapinių tvarkymo metodiką ir inventorizavimo aprašą. Vėliau planuojama išleisti metodinius nurodymus, kaip išsaugoti, kaip fiksuoti, kaip užrašyti ir kaupti duomenis, kur juos vėliau laikyti.
Prie Vilkyškių bažnyčios,
ruošiamės į Sokaičius.
|
||
"Šilainės sodas" © 2010 m.