Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2010 liepos 28d. Nr. 12 (108)

Trijų Žalgirių autorius Pagėgiuose, praėjus 55–riems metams

Svetlana JAŠINSKIENĖ

Nuaidėjo, nugriaudėjo Žalgirio mūšio „kardų žvangėjimas“. O „žvagėjo“ jie visuose Lietuvos miestuose ir visomis formomis: kas dainomis, kas eilėraščio posmais, kas dviračio žygiais įmintino šią datą. Pagėgių savivaldybėje ši data buvo prisiminta drauge su tautinio epo „Trys Žalgiriai“ autoriumi Kostu Kantautu.

Vilkaviškio mieste 1931 metais gimęs Kostas 1944 metais, užėjus vienam iš tremties etapų, su tėvais buvo priversti trauktis iš gimtojo miesto. Taip keliai atvedė į Pagėgius. Čia 1950 metais buvo baigta Kristijono Donelaičio gimnazija. Pasak autoriaus - „čia, Pagėgiuose, gavau pagrindinius žmoniškuosius pamatus“.

Sunkiai suprantama, kaip žmogus, baigęs politechnikos instituto cheminės technologijos fakultetą, visą gyvenimą dirbęs Akmenės cemento gamykloje nuo darbininko iki techninės kontrolės ir laboratorijos viršininko pareigų, nuėjo literatūriniu keliu.

Dirbdamas gamykloje K.Kontautas susidomėjo literatūra. Gal keistai nuskambės, tačiau taip yra – išsivertė nemažai rusų klasiko Aleksandro Puškino darbų: „Ruslaną ir Liudmilą“, „Kaukazo belaisvį“, „Vienuolį“, „Gavriliada“, pasaką suaugusiems „Caras ir Nikita ir 40 dukterų“, keliolika lyrinių eilėraščių. Išsivertė, nes nei vieno versto kūrinio spaudai neruošė.

„Esu laimingas“, - nuolat kartojo autorius, pagrįsdamas šią tezę istorijomis iš gyvenimo. – „Mokykloje potraukio literatūrai dar nejaučiau. Taip madinguose tuomet atminimo sąsiuviniuose įrašydavau Maironio eiles, savų dar nekūriau. Tiesa, į mokyklos sienlaikraštį teko rašyti daug. Vėliau pasinėriau į literatūrą gan rimtai“, - pasakojo Kostas Kantautas.

Popietės dalyviai tai pajuto, kuomet parsidėjo epo skaitiniai. Pagėgių krašto skaitovams skaitant istorinę poemą, net klausytojų tarpe sėdėjusiam istorikui A.Raudoniui beliko tik paspausti ranką ir padėkoti už istorinį epą, pagrįstą tikrais istoriniais įvykiais.

Tenka apgailestauti, kad knygos „Trys Žalgiriai“ buvo išleisti tik 120 egzempliorių. Jie pateko į, kaip autorius teigia, draugų, bičiulių rankas: Vilkaviškio, Pagėgių, Akmenės miestų bei mokyklų bibliotekoms.

„Daug mokslinių šaltinių teko įveikti, kol parašiau šią poemą. Tebeturiu visų naudotų literatūros šaltinių nuorodas. Nors šiaip esu žmogus mėgstantis daryti viską greitai: arba dabar ir čia, arba niekada. Nusistatydavau sau dienos normą, kuri buvo 28 eilutės ir rašydavau. Daugiau parašyti buvo galima, mažiau – jokiu būdu“, - atsakingai pasakojo autorius.

Daugeliui skaitytojų kyla klausimas kodėl Žalgiriai trys. Šį teiginį autorius komentuoja taip: „pirmasis Žalgiris – 1410 liepos 15 dienos garsusis, dviejų jungtinių kariuomenių mūšis, pasiekęs istorinę pergalę, kurią Lietuvoje žino ir su pagarba prisimena visi“.

Antruoju Žalgiriu autorius vadina asmeninį Vytauto indėlį Lietuvai, kovojant su kunigaikščio Jogailos šeimos klanu dėl savo tėvonijų, dėl savo teisių, kurias turėjo gauti ir kurios turėjo būti tolygios turėtoms jo tėvo Kęstučio.

Trečiuoju Žalgiriu autorius vadina tautos Žalgiriu ir juo laiko daugkartines lietuvių kovas prieš Kryžiaus žygius ir lietuvių naikinimą, kuris vyko beveik 200 metų. Pasak autoriaus, vidutiniškai, per metus, vykdavo nuo dviejų iki aštuonių karinių – grobuoniškų antpuolių. Per tuos 200 metų Kryžiuočių ordinas atliko kelis šimtus. Mūsų protėviai turėjo visus šiuos antpuolius atremti savo krūtinėmis, mokėdami savo gyvybėmis – taip apgindami nuo grobikų šalies laisvę ir tautos išlikimą.

Malonu, kad tiek daug savęs atradęs istorijoje, autorius visgi mėgsta linksmesnį literatūrinį žanrą - humoreską. Tad vakaras baigėsi klausantis nuotaikingų istorijų apie pasaulio sukūrimą, lygias moterų ir vyrų galimybes.

Laimingas žmogus Kostas Kantautas, kitą metą minėsiantis 80 – ties metų sukaktį, sakėsi iš gyvenimo gavęs visiškai viską, ką galima buvo gauti ir turi tik vieną svajonę - iškeliauti Anapilin ramiai, atsigulti ir užmigti visiems laikams. Tai toks laimingo žmogaus žemiškas noras.

Kostas Kantautas ir renginio sumanytoja Pagėgių Kultūros centro
direktorės pavaduotoja Danutė Bardauskienė.

Dovana Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojams.
Ją įteikia bibliotekos direktorei Elenai Stankevičienei.

Susitikimo metu skambėjo dainos Lietuvai, kurias atliko Lietuvai pagražinti draugijos ansamblis.

Popietės dalyviai giedojo Tautinę giesmę, kurią inicijavo Lietuvai pagražinti draugija.