Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2010 rugpjūčio 25d. Nr. 14 (110)

 


Pradžia

Komentarai

Kultūros ženklai

Kūryba

Šilainė

Kultūros naujienos

Archyvas

Kontaktai


Planuojami kultūros renginiai


            

            

    

Pradėtas minėti garbingas Šereitlaukio kaimo 470 metų jubiliejus

 


 

 

Svetlana JAŠINSKIENĖ

 

Prieš keletą metų išsakytas teiginys, kad Lietuvą reikia gydyti nuo renginių, nes jų Lietuvoje itin daug, gal teisingas. Ypatingai artėjant rinkimas – dažno renginio bet kurią sceną galima drąsiai pavadinti politikų tribūna. Toks gyvenimas... kas moka tas ir muziką užsako, taip liaudies patarlė sako. O jeigu niekas nieko niekam nemoka? O jei viskas gimsta, randasi ir entuziazmo ir didelės meilės savo kraštui, jo žmonėms, kilniai ir garbingai istorijai? Tokie renginiai nusėda žmonėms tiesiai į širdis, palikdami pačius šilčiausius prisiminimus, sužadindami pačius regiausius jausmus. Tai ir žmonių širdis pasiekia tvirčiau.

 

Šereitlaukio kaimas, netoli Rambyno, turi išskirtinę istoriją. Turi šis kaimas ir išskirtinus žmones. Jų nedaug, vos 20 – 30 gyventojų, tačiau kiekvienas jų tai kaimo istorikas, archeologas, tyrinėtojas. Gal taip yra todėl, kad jis, pastaraisiais metais vis dažniau minimas kaip nykstantis kaimas ir žmonėms tapo be galo skaudu, kaip gi taip – imti ir išnykti, nueiti užmarštin su visa kilnia istorija, su išlikusia kaimo architektūra, su visais žmonėmis, kurie dar čia gyvena, kurie mielai čia sugrįžta iš įvairių Lietuvos kraštų.

 

Šereitlaukio kaimas šiais metais pradėjo minėti 470 metų sukaktį. Ši sukaktis, pasak šventės iniciatorės Kristinos Blankaitės, bus minima visus metus. Šiemet vyksta tarsi pasirengimas, generalinė repeticija kitais metais planuojamai šventei. Net ir datą šereitlaukiečiai jau numatę - tai ateinančių metų rugsėjo 13 – 14 diena. 

 

Šereitlaukio žmonės turi lobį, kurio gali pavydėti kiekvienas kaimas. Tai šio kaimo dvaro paskutiniojo dvarininko Dressderio anūkas ponas Konrad Stege. Tai žmogus – archyvas. Jis su didele nostalgija mena, kaip Šereitlaukio dvarvietėje gyveno jo tėvai, seneliai. Su pono Konrad Stege šeima daugelį metų bendrauja Ona Blankienė, Kristina Blankaitė. Tad kas kart, vos susitikus, moterys, Šreitlaukio kaimo puoselėtojos, traukia giją po gijos taip naujai rašydamos senąją Šereitlaukio kaimo istoriją. 

 

Šiame straipsnyje neminėsime  suėjimą – šventę organizavusių žmonių pavardžių, vardų, juos reikėtų išvardinti visus iki vieno, kantriai šienavusius peraugusią žolę, stačiusius ir kūrusius paminklą „Istorijai“, „paskolinusius“ dalį savo buto pirmajai kaimo muziejaus ekspozicijai, ir t.t. 

 

Bet, kad nei vienas iš prisidėjusių tai nedarė dėl politinės tribūnos – akivaizdu.

 

Renginiai prasidėjo Pagėgių viešojoje bibliotekoje. Šreitlaukio žmonės visuomenei pristatė Elenos Stankienės meno darbų parodą, iš ciklo „Šereitlaukis ir jo žmonės“. Darbai, kuriuose nutapyti nepakartojamo grožio Šreitlaukio kaimo ir jo apylinkių peizažai, privertė pratrūkti poniai Elenai, tuomet, kai neliko fizinių jėgų dirbti kasdieninius darbus. Pasak autorės, sulaukus gerokai virš 70- ties, visą susikaupusią energiją palikdavusi lape. Piešusi ant visko, kas po ranka pakliūdavo, ką sugriebusi - kalendoriaus lapelį ar pirkinio pakuotę.

 

Rugpjūčio vidurio šeštadienį, nepabūgę karščio kaimo svečiai ir gyventojai rinkosi Šereitlaukio parko liepų alėjoje. Čia, kruopščiai parinkus vietą, liepaitę pasodino ponas Konrad Stege. Kuklus žmogus, tiek ir tepasakė „man labai malonu, kad šiandieną, tai ką darė mano senelis, atkuriama ir  vertinama...“

 

Sandėlio patalpa virto sale, kur paskaitą skaitė Lietuvos istorijos instituto archeologijos skyriaus vadovas, docentas Valdemaras Šimėnas. Simbolines auditorijos sienas puošė Eugenijaus Skipičio fotografijos paroda.

 

Archeologas į Pagėgių savivaldybę, lydimas profesinio žingeidumo, atvyko 1984 metais. O šereitlaukiškiai jau eilę metų jį vadina vietiniu, savu. Pasak V.Šimėno, išbraidyti visi takai ir takeliai... jei kuriam kaimo žmogui atėmė daržiuką, nepykite, tai dėl mūsų, archeologų kaltės, jei pamatysite kada lietuje permirkusius jaunuolius, neišsigąskite, tai ne plėšikai, tai archeologijos instituto studentai...

 

V.Šimėnas skaitė paskaitą „Šereitlaukio archeologinio komplekso tyrinėjimai“. Daug intriguojančių dalykų apie Šereitlaukį dar žada atskleisti istorikai. V.Šimėnas padėkojo vietos žmonėms, kad jie tvarko kaimą, ir kad atvykęs darbuotis į Šereitlaukį visuomet randa gražiai prižiūrėtą ir išpuoselėtą kaimą. Docentas dėkojo dariškių palikuonims už parodytus dvaro pamatus bei kitą vertingą informaciją. Pasak V.Šimėno, archeologams Šereitlaukis - tai antroji Kernavė, tad čia dar eilę metų archeologams bus ką veikti.

 

Vilkyškių seniūnas Stanislovas Norvilas, sveikindamas kaimo žmones, svečius, atvykusius į šventę, minėjo, kad dar prieš 40 metų Šreitlaukyje gyveno 100 žmonių, o dabar – 20 – 30. Tad kiekvienas žmogus, prisidėjęs prie tokių gražių ir kilnių iniciatyvų, yra ypatingai brangus šiam kraštui. Seniūnas linkėjo stiprybės ir ištvermės kilniame darbe. 

 

„Šereitlaukio“ bendruomenės muziejaus kambario, skirto dvaro istorijai pristatymas – tai dar vienas fenomenas. Ar dažnai šiais laikais tenka išgirsti, kad kažkas, visiškai už ačiū, duotų naudotis savo buto dalimi, sakydama, kad man užtenka vietos, o kaimas turi būtinai pamatyti viską, ką dar pavyksta atrasti, sužinoti. Sukibusios  kaimo moterys įrengė tikrą mini kaimo muziejų. Pirmojoje ekspozicijoje dvaro ir jo apylinkių  fotografijos iš asmeninio pono Konrad Stege archyvo bei muziejaus iniciatorės Kristinos Blankaitės sukaupta medžiaga.

 

Ponia Petrauskienė čia pat buvo tituluota muziejaus direktore, įteikiant jei lankytojų knygą. Pirmasis įrašas knygoje garbingas – pono Konrad Stege. Tai tvirti  būsimo tikro muziejaus pamatai.

 

Įveikus karštį, kurį pakęsti padėjo prasmingų renginių gausa, diena buvo vainikuota pokalbiu – diskusija, dalyvaujant Pagėgių savivaldybės ir Rambyno regioninio parko atstovams. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius perskaitė pranešimą „Šereitlaukio ateities perspektyvos“. Perspektyvos didelės ir svarios, kurios išbrauks iš žmonių sąmonės ir minčių nykstančio kaimo titulą ir įskiepys naują terminą – naujam gyvenimui prisikeliančio kaimo ir čia gyvenančių žmonių perspektyvos.

 

 Jubiliejiniais metais numatoma:

   * Sukurti ir pagaminti simbolinį kaimo ženklą (vėliavą) ir kitokią heraldiką.

   * Išleisti lankstinuką apie Šereitlaukį.

   * Pagaminti dideles ir kokybiškas dvaro nuotraukų kopijas ir atnaujinti bendruomenės muziejaus ekspoziciją.

   * Įrengti antrąjį bendruomenės muziejaus kambarį apie pokario laikų kaimo gyventojų buitį.

   * Surengti bendruomenės narių ekskursiją į Rumšiškių liaudies buities muziejų.

   * Toliau kaupti Šereiklaukio gyventojų fotografijų archyvą, ir užbaigti tvarkyti pokario laikotarpiui skirtą fotoalbumą.

   * Organizuoti pavasarines talkas.

 Pagėgių viešojoje bibliotekoje surengti parodų ciklą:

   * Dvaro fotografijų kopijų parodą iš Konrad Stege asmeninio archyvo.

   * Kristinos Blankaitės piešinių parodą iš ciklo „Atminties ženklai“.

   * Eugenijaus Skipičio ir Sigito Stonio fotografijų parodas „Šereitlaukis ir jo žmonės“.

    Šeretilaukiškiai nuoširdžiai kviečia visus ruoštis šiai sukakčiai ir atvykti į Šereitlaukį.

 

 

Liepaitės sodinimo ceremoniją įprasmino seserų Kristinos ir Danguolės Blankaičių atliekamos dainos.
 

Ponia Ona Blankienė ir ponia Stege turi bendrą tikslą - puoselėti
ir skleisti Šereitlaukio kaimo istoriją .
 

Į kitą renginį , liepų alėjos pavėsiu....

 

V. Šimėnas Šereitlaukyje jaučiasi tarsi namuose.
 

Psak Sigito Stonio, Šereitlaukis - vienintelis savivaldybės kaimas turintis aiškiais vizijas įprasminančias ateitį.
 

Renginių siela, šereitlaukietė Kristina Blankaitė.
 

Istorinis momentas - atidengiamas paminklas  "Istorijai".
 

Renginio dalyviai , dalyvavę  paminklo " Istorijai" atidengimo ceremonijoje.

 

Šių entuziastų dėka Šereitlaukis turi pirmąjį muziejų.
 

Pirmasis įrašas muziejaus svečių knygoje ypatingai garbingas - tai
paskutiniojo dvarininko Dressderio anūko pono Konrad Stege įrašas.
 

V. Šimėnas ir viešnia iš Vokietijos šnekučiuoja apie tai, kad
daug dar eksponatų reikia parodyti žmonėms.
 

Senosios fotografijos iš asmeninio pono Konrad Stege albumo - tai didžiulis lobis Šereitlaukio kaimo žmonėms.
 

Ponia Ona Blankienė ne tik entuziastingai  talkino dukrai bei prisidėjo organizuojant visus renginius, bet dirbo vertėjos darbą.

Atgal...


                                                                                                "Šilainės sodas"  ©  2010 m.