|
|
Leidinys pamario krašto kultūrai | |
2010 rugpjūčio 25d. Nr. 14 (110) |
|
|
Pradėtas minėti garbingas Šereitlaukio kaimo 470 metų jubiliejus |
|
Svetlana JAŠINSKIENĖ
Prieš keletą metų išsakytas teiginys, kad Lietuvą reikia gydyti nuo renginių, nes jų Lietuvoje itin daug, gal teisingas. Ypatingai artėjant rinkimas dažno renginio bet kurią sceną galima drąsiai pavadinti politikų tribūna. Toks gyvenimas... kas moka tas ir muziką užsako, taip liaudies patarlė sako. O jeigu niekas nieko niekam nemoka? O jei viskas gimsta, randasi ir entuziazmo ir didelės meilės savo kraštui, jo žmonėms, kilniai ir garbingai istorijai? Tokie renginiai nusėda žmonėms tiesiai į širdis, palikdami pačius šilčiausius prisiminimus, sužadindami pačius regiausius jausmus. Tai ir žmonių širdis pasiekia tvirčiau.
Šereitlaukio kaimas, netoli Rambyno, turi išskirtinę istoriją. Turi šis kaimas ir išskirtinus žmones. Jų nedaug, vos 20 30 gyventojų, tačiau kiekvienas jų tai kaimo istorikas, archeologas, tyrinėtojas. Gal taip yra todėl, kad jis, pastaraisiais metais vis dažniau minimas kaip nykstantis kaimas ir žmonėms tapo be galo skaudu, kaip gi taip imti ir išnykti, nueiti užmarštin su visa kilnia istorija, su išlikusia kaimo architektūra, su visais žmonėmis, kurie dar čia gyvena, kurie mielai čia sugrįžta iš įvairių Lietuvos kraštų.
Šereitlaukio kaimas šiais metais pradėjo minėti 470 metų sukaktį. Ši sukaktis, pasak šventės iniciatorės Kristinos Blankaitės, bus minima visus metus. Šiemet vyksta tarsi pasirengimas, generalinė repeticija kitais metais planuojamai šventei. Net ir datą šereitlaukiečiai jau numatę - tai ateinančių metų rugsėjo 13 14 diena.
Šereitlaukio žmonės turi lobį, kurio gali pavydėti kiekvienas kaimas. Tai šio kaimo dvaro paskutiniojo dvarininko Dressderio anūkas ponas Konrad Stege. Tai žmogus archyvas. Jis su didele nostalgija mena, kaip Šereitlaukio dvarvietėje gyveno jo tėvai, seneliai. Su pono Konrad Stege šeima daugelį metų bendrauja Ona Blankienė, Kristina Blankaitė. Tad kas kart, vos susitikus, moterys, Šreitlaukio kaimo puoselėtojos, traukia giją po gijos taip naujai rašydamos senąją Šereitlaukio kaimo istoriją.
Šiame straipsnyje neminėsime suėjimą šventę organizavusių žmonių pavardžių, vardų, juos reikėtų išvardinti visus iki vieno, kantriai šienavusius peraugusią žolę, stačiusius ir kūrusius paminklą Istorijai, paskolinusius dalį savo buto pirmajai kaimo muziejaus ekspozicijai, ir t.t.
Bet, kad nei vienas iš prisidėjusių tai nedarė dėl politinės tribūnos akivaizdu.
Renginiai prasidėjo Pagėgių viešojoje bibliotekoje. Šreitlaukio žmonės visuomenei pristatė Elenos Stankienės meno darbų parodą, iš ciklo Šereitlaukis ir jo žmonės. Darbai, kuriuose nutapyti nepakartojamo grožio Šreitlaukio kaimo ir jo apylinkių peizažai, privertė pratrūkti poniai Elenai, tuomet, kai neliko fizinių jėgų dirbti kasdieninius darbus. Pasak autorės, sulaukus gerokai virš 70- ties, visą susikaupusią energiją palikdavusi lape. Piešusi ant visko, kas po ranka pakliūdavo, ką sugriebusi - kalendoriaus lapelį ar pirkinio pakuotę.
Rugpjūčio vidurio šeštadienį, nepabūgę karščio kaimo svečiai ir gyventojai rinkosi Šereitlaukio parko liepų alėjoje. Čia, kruopščiai parinkus vietą, liepaitę pasodino ponas Konrad Stege. Kuklus žmogus, tiek ir tepasakė man labai malonu, kad šiandieną, tai ką darė mano senelis, atkuriama ir vertinama...
Sandėlio patalpa virto sale, kur paskaitą skaitė Lietuvos istorijos instituto archeologijos skyriaus vadovas, docentas Valdemaras Šimėnas. Simbolines auditorijos sienas puošė Eugenijaus Skipičio fotografijos paroda.
Archeologas į Pagėgių savivaldybę, lydimas profesinio žingeidumo, atvyko 1984 metais. O šereitlaukiškiai jau eilę metų jį vadina vietiniu, savu. Pasak V.Šimėno, išbraidyti visi takai ir takeliai... jei kuriam kaimo žmogui atėmė daržiuką, nepykite, tai dėl mūsų, archeologų kaltės, jei pamatysite kada lietuje permirkusius jaunuolius, neišsigąskite, tai ne plėšikai, tai archeologijos instituto studentai...
V.Šimėnas skaitė paskaitą Šereitlaukio archeologinio komplekso tyrinėjimai. Daug intriguojančių dalykų apie Šereitlaukį dar žada atskleisti istorikai. V.Šimėnas padėkojo vietos žmonėms, kad jie tvarko kaimą, ir kad atvykęs darbuotis į Šereitlaukį visuomet randa gražiai prižiūrėtą ir išpuoselėtą kaimą. Docentas dėkojo dariškių palikuonims už parodytus dvaro pamatus bei kitą vertingą informaciją. Pasak V.Šimėno, archeologams Šereitlaukis - tai antroji Kernavė, tad čia dar eilę metų archeologams bus ką veikti.
Vilkyškių seniūnas Stanislovas Norvilas, sveikindamas kaimo žmones, svečius, atvykusius į šventę, minėjo, kad dar prieš 40 metų Šreitlaukyje gyveno 100 žmonių, o dabar 20 30. Tad kiekvienas žmogus, prisidėjęs prie tokių gražių ir kilnių iniciatyvų, yra ypatingai brangus šiam kraštui. Seniūnas linkėjo stiprybės ir ištvermės kilniame darbe.
Šereitlaukio bendruomenės muziejaus kambario, skirto dvaro istorijai pristatymas tai dar vienas fenomenas. Ar dažnai šiais laikais tenka išgirsti, kad kažkas, visiškai už ačiū, duotų naudotis savo buto dalimi, sakydama, kad man užtenka vietos, o kaimas turi būtinai pamatyti viską, ką dar pavyksta atrasti, sužinoti. Sukibusios kaimo moterys įrengė tikrą mini kaimo muziejų. Pirmojoje ekspozicijoje dvaro ir jo apylinkių fotografijos iš asmeninio pono Konrad Stege archyvo bei muziejaus iniciatorės Kristinos Blankaitės sukaupta medžiaga.
Ponia Petrauskienė čia pat buvo tituluota muziejaus direktore, įteikiant jei lankytojų knygą. Pirmasis įrašas knygoje garbingas pono Konrad Stege. Tai tvirti būsimo tikro muziejaus pamatai.
Įveikus karštį, kurį pakęsti padėjo prasmingų renginių gausa, diena buvo vainikuota pokalbiu diskusija, dalyvaujant Pagėgių savivaldybės ir Rambyno regioninio parko atstovams. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius perskaitė pranešimą Šereitlaukio ateities perspektyvos. Perspektyvos didelės ir svarios, kurios išbrauks iš žmonių sąmonės ir minčių nykstančio kaimo titulą ir įskiepys naują terminą naujam gyvenimui prisikeliančio kaimo ir čia gyvenančių žmonių perspektyvos.
Jubiliejiniais metais numatoma: * Sukurti ir pagaminti simbolinį kaimo ženklą (vėliavą) ir kitokią heraldiką. * Išleisti lankstinuką apie Šereitlaukį. * Pagaminti dideles ir kokybiškas dvaro nuotraukų kopijas ir atnaujinti bendruomenės muziejaus ekspoziciją. * Įrengti antrąjį bendruomenės muziejaus kambarį apie pokario laikų kaimo gyventojų buitį. * Surengti bendruomenės narių ekskursiją į Rumšiškių liaudies buities muziejų. * Toliau kaupti Šereiklaukio gyventojų fotografijų archyvą, ir užbaigti tvarkyti pokario laikotarpiui skirtą fotoalbumą. * Organizuoti pavasarines talkas. Pagėgių viešojoje bibliotekoje surengti parodų ciklą: * Dvaro fotografijų kopijų parodą iš Konrad Stege asmeninio archyvo. * Kristinos Blankaitės piešinių parodą iš ciklo Atminties ženklai. * Eugenijaus Skipičio ir Sigito Stonio fotografijų parodas Šereitlaukis ir jo žmonės.
Šeretilaukiškiai
nuoširdžiai kviečia visus ruoštis šiai sukakčiai ir atvykti į Šereitlaukį.
Liepaitės sodinimo
ceremoniją įprasmino seserų Kristinos ir Danguolės Blankaičių atliekamos dainos.
Ponia Ona Blankienė ir
ponia Stege turi bendrą tikslą - puoselėti
Į kitą renginį , liepų alėjos pavėsiu....
V. Šimėnas Šereitlaukyje
jaučiasi tarsi namuose.
Psak Sigito Stonio,
Šereitlaukis - vienintelis savivaldybės kaimas turintis aiškiais vizijas
įprasminančias ateitį.
Renginių siela,
šereitlaukietė Kristina Blankaitė.
Istorinis momentas -
atidengiamas paminklas "Istorijai".
Renginio dalyviai , dalyvavę paminklo " Istorijai" atidengimo ceremonijoje.
Šių entuziastų dėka
Šereitlaukis turi pirmąjį muziejų.
Pirmasis įrašas muziejaus
svečių knygoje ypatingai garbingas - tai
V. Šimėnas ir viešnia iš
Vokietijos šnekučiuoja apie tai, kad
Senosios
fotografijos iš asmeninio pono Konrad Stege albumo - tai didžiulis lobis
Šereitlaukio kaimo žmonėms.
Ponia Ona Blankienė ne tik entuziastingai talkino dukrai bei prisidėjo organizuojant visus renginius, bet dirbo vertėjos darbą. |
||
"Šilainės sodas" © 2010 m.